Nepuošk kasų šįvakar, sese, mėtomis
Ir nedainuok senų linksmų dainų —
Mes ėjom mirt, kad Tu jauna žydėtumei,
Kad neganda neslėgt Tavų namų. (Diana Glemžaitė)

Kai Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę mindė okupanto batas, kai Lietuva plūdo kraujais ir ašaromis, daug jaunų vyrų bei merginų mokyklos suolus, universiteto auditorijas bei šiltus jaukius namus iškeitė į miško žemines, paėmė į jaunas rankas automatą ir pašventė save beviltiškai, bet prasmingai kovai.

Vasario 21 dieną LSMU gimnazijos iškilmių salėje gausiai susirinkusi bendruomenė klausėsi iš to gūdaus laikmečio mus pasiekiančių partizanų minčių bei eilių. Dainavome apie Lietuvą, apie laisvę ir begalinį savos žemės, artimo ir laisvės ilgesį...

Ačiū, kad buvote kartu mūsų tradiciniame renginyje „Partizanų šūvių aidais“. Dėkojame muzikos mokytojai Giedrei Druskienei ir jos talentingiems dainorėliams. Ačiū lietuvių kalbos mokytojui Pauliui Kavaliauskui bei jautriai partizanų poezija mūsų širdis sušildžiusiems II g klasės skaitovams Salomėjai Stučinskaitei, Medai Mockutei ir Zigmantui Sabaliauskui. Ačiū visiems už nuostabią popietę, kai galėjome pabūti kartu su Lietuva...