Amerika... šis žodis dažniausiai ištariamas su tam tikra emocija, atodūsiu, kuriame telpa daugybė patirčių. Amerika.... šalis, su kuria lietuviai visada siejo ypatingas viltis ir lūkesčius. Amerika – gelbėtoja, Amerika – gynėja, Amerika – tuštybės mugė, Amerika – ašis, aplink kurią sukasi pasaulis, Amerika – pasaulio saugumo garantas, Amerika – peliukas Mikis, dėdė Semas ir doleris – kiekvienam savo.
Kokią Ameriką pažinome mes šios magiškos mainų savaitės metu?
Netipinę. Selektyvią. Intelektualią. Turtingą, bet neišpuikusią. Atjaučiančią. Besidominčią. Girdėjusią apie Lietuvą ir žinančią, kur ji yra. Kritišką it savikritišką. Godžiai besimokančią ir žingeidžią. Jautrią. Draugišką. Žmogišką.
Dažnai mintimis grįžtame į pradžią – nuo ko viskas prasidėjo. Neišvengiamai galvoji apie laimingą atsitiktinumą, bet kita vertus, vis dažniau įtiki, kad tie, kam lemta susitikti, tiesiog susitinka ir nėra tokio dalyko kaip „atsitiktinumas“, viskas nulemta aukštesniųjų jėgų.
Iki šiol sunku patikėti, kad dviejų elitinių  mokyklų mokytojai, troškų vasaros rytmetį įžengę į apleistus sovietinio pastato koridorius, jų nenusigando. Nenusisuko. Priešingai. Jie susidomėję apžiūrėjo apleistą „paveldą“ ir patikėjo tuo, kuo tikime mes patys. Dviejų valandų nuoširdus pokalbis tarp skirtingų kontinentų gyventojų tapo kelio pradžia. Įgarsintos svajonės virto realybe.

Balandžio mėnesį grupė mūsų moksleivių ir mokytojų jau svečiavosi  Jungtinėse Valstijose. Savaitę gyvenome The Harpeth Hall ir Montgomery Bell Academy moksleivių ir mokytojų ritmu, tapome jų gyvenimo dalimi. Stebėjome, mokėmės, diskutavome ir nuolat klausinėjome, nes kuriant naują mokyklą neįkainojama kitų nueito kelio patirtis.
 
Naivu būtų tikėtis įspūdžius išguldyti popieriuje, nes nėra tokių paveikių žodžių, atkuriančių emocijų kalbą. Jei reiktų rasti vieną vienintelį  – rinkčiausi „magija“.

Mūsų kelionės maršrutas driekėsi nuo Vilniaus per Amsterdamą ir Detroitą. Nuovargis priminė apie save tik trečiajame etape – po trijų valandų laukimo Detroite moksleivių akys ėmė siaurėti ir tapome panašūs į peraugusių japonų grupę. Lėktuve, skrendančiame maršrutu Detroitas – Nešvilis  „vis dar gyvų“ buvo absoliuti mažuma. Didžiosios daugumos skrydis iš „Nešvilis“ buvo nukreiptas  į  „Sapnai“.
Jauni žmonės turi neįtikėtinų gebėjimų „prisikelti“, nusnūdę nepilnas dvi valandas iš lėktuvo išlipo atgimę ir pasirengę sugerti į save įspūdžius – visus iki paskutinio.

Savaitė su draugais ir kolegomis pralėkė greičiau nei viena diena.
Kiekviena kelionė yra maža didžiosios gyvenimo mozaikos dalis, nekeliaujantys niekada nesudėlios viso paveikslo. Nesudėlios jo ir nesidomintys, neskaitantys, nemąstantys. Nesudėlios nesiekiantys ir netikintys. Arba sudėlios bespalvį, be pustonių ir be pagarbos nematytiems atspalviams. Rezultatas nedžiugins.
 
Šis projektas – išskirtinė galimybė mūsų gimnazijai. Galimybė gauti patarimus ir paramą iš didžiulę patirtį turinčių kolegų, sužinoti, kaip organizuojamas institucijų valdymas ir formuojamas ugdymo procesas, kokie nūdienos prioritetai galingiausioje pasaulio valstybėje, ar tikslinga steigti atskiras mergaičių ir berniukų mokyklas, kas domina moksleivius ir kas motyvuoja mokytojus, -  apie tai būtų galima kalbėtis ištisai.  
Amerika šalis, kurios gyventojams būdingas nuoširdus , nesuvaidintas patriotizmas ir tikėjimas savo šalimi. Ar galima to išmokti? Tikriausiai, tai įgimta, iš kartos į kartą perduodama didžiausia vertybė. Laimingų žmonių laiminga šalis – toks iliuzinis vaizdas nėra tikroji Amerika, bet tai, ką matėme mes – būtent ir buvo dalelė aukščiausios kokybės žmogiškosios būties.

Gegužės mėn.9 d. pirmosios pamokos metu kviečiame visus LSMU gimnazijos moksleivius ir mokytojus į Pirmąją LSMU Asamblėją Veterinarijos Akademijos  Iškilmių salėje.

Asamblėjoje pristatysime jums savo Ameriką.

Visų vykusiųjų vardu
Ingrida