Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Iššūkis gimnazistams: padiskutuoti su ambasadoriumi apie Europos ateitį jo gimtąja kalba

Ką reiškia būti ambasadoriumi Lietuvoje? Kuo lietuviai skiriasi nuo prancūzų? Ką norėtumėte pakeisti Prancūzijos istorijoje? Kokia Europos ateitis? Tokių ir panašių klausimų sulaukė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe‘as Jeantaud, viešėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje. Šioje gimnazijoje, kaip ir universitete, puoselėjamos frankofoniškos tradicijos, prancūzų kalbos mokoma sustiprintu lygiu, tad garbaus svečio vizitas gimnazistams tapo ir prancūzų kalbos įgūdžių patikrinimu.
Prancūzijos ambasadoriaus Philippe‘o Jeantaud vizitas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje. Gimnazistai
Prancūzijos ambasadoriaus Philippe‘o Jeantaud vizitas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje. Gimnazistai / LSMU nuotr.

Įdomus sutapimas: kai 2013-aisiais LSMU gimnazijoje viešėjo tuometė Prancūzijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau, prancūzų kalbos mokėsi 20 gimnazijos moksleivių. Prabėgus ketveriems metams tie patys mokiniai su Prancūzijos ambasadoriumi P. Jeantaud jau gali prancūziškai diskutuoti.

Prancūzija taip pat švęs Lietuvos šimtmetį

Visose šalyse – nuo Prancūzijos iki Ispanijos, Lenkijos ar Lietuvos – šiandien yra tokių, kurie renkasi kompasą, ir tokių, kurie dabartį vertina tarsi per galinio vaizdo veidrodėlį ir tvirtina, esą anksčiau buvo geriau. Tačiau atskaitos taškas lieka neaiškus: kada gi buvo tas „geriau“?

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys pabrėžė, jog šiandien LSMU gimnazijoje prancūzų kalbos mokosi nebe dvi dešimtys, o per 320 mokinių. Gimnazija aktyviai ieško daugiau prancūzakalbių mokytojų, mat skaičiuojama, jog per artimiausius kelerius metus šios kalbos besimokančiųjų skaičius išaugs iki 500.

Susitikimas su prancūzų diplomatu gimnazistams buvo ir pilietiškumo pamoka, mat P. Jeantaud pokalbyje su mokiniais 100 pastarųjų Lietuvos metų apžvelgė per istorines ir kultūrines sąsajas su Prancūzija.

„Visą pastarąjį šimtmetį Lietuva išliko europietiška, ir per visą šį laikotarpį Lietuva ir Prancūzija vis „susitikdavo“. Išreikšdami pagarbą lietuviškai kultūrai ir jos europietiškiems saitams, organizuojame tarptautinius renginius, kurie aprėps keturis svarbius, abi valstybes susiejusius laikotarpius“, – pasakojo svečias iš Prancūzijos.

LSMU nuotr./Prancūzijos ambasadoriaus Philippe‘o Jeantaud vizitas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje
LSMU nuotr./Prancūzijos ambasadoriaus Philippe‘o Jeantaud vizitas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje

Prancūzijos sostinėje, Orsay muziejuje bus surengta Baltijos šalių simbolizmo ir M.K. Čiurlionio kūrybos paroda, vyks „Paryžiaus mokyklos“, litvakų dailininko Raphaelio Chwoleso portretų paroda, pokario laikotarpį atskleidžianti fotomenininko Antano Sutkaus fotografijų paroda iš Vilniaus nukeliaus iki pat Paryžiaus – o šių dienų ,,atrastą laiką‘‘ Europoje simboliškai įprasmins bendras Prancūzijos ir Lietuvos šokėjų kūrinys.

Gimnazistai domėjosi Europos ateitimi

Iš klausimų, kuriuos LSMU gimnazijos moksleiviai uždavė Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje, buvo matyti, kad politinės, istorinės ir kultūrinės Europos aktualijos jiems nesvetimos. Diskutuoti istorinėmis ir modernių techonologijų temomis prancūzų kalba vaikai gali taip pat lengvai, nes gimnazijoje trys mokytojai iš Prancūzijos dėsto ne tik prancūzų kalbą, bet ir informatiką bei

Iš LSMU gimnazijos Prancūzijos ambasadorius išvyko pažadėjęs du gimnazijos bendruomenei svarbius dalykus: pirma, geriausiai besimokantys gimnazistai bus pakviesti į viešnagę Prancūzijos ambasadoje.

Europos istoriją.

Jaunuoliai ambasadoriaus klausė, kaip jis vertina rinkimų Europos šalyse ir Prancūzijoje rezultatus, kokią mato Europos ateitį, kokias politines reformas savo šalyje ketina įgyvendinti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Prancūzijos ambasadoriui į aktualius moksleivių klausimus atsakė išsamiai, pasitelkdamas palyginimų.

„Visose šalyse – nuo Prancūzijos iki Ispanijos, Lenkijos ar Lietuvos – šiandien yra tokių, kurie renkasi kompasą, ir tokių, kurie dabartį vertina tarsi per galinio vaizdo veidrodėlį ir tvirtina, esą anksčiau buvo geriau. Tačiau atskaitos taškas lieka neaiškus: kada gi buvo tas „geriau“? Tuo tarpu tie, kurie Europos šiandieną vertina tarsi turėdami kompasą, labiau žiūri, kas juos jungia, ir tai dažniausiai yra kultūra bei ateities vizijos“, – vertindamas politinę padėtį įvairiose Europos šalyse, skirtingas valstybių pozicijas vaizdžiai apibūdino P. Jeantaud.

Skatino ieškoti ne skirtumų, o ryšių

Garbus svečias ne kartą pabrėžė, jog dabartis skatina tarp valstybių ieškoti ne skirtumų, o sąsajų. Kad ir kokie skirtingi būtų lietuviai ir prancūzai, šiandien visiems tenka spręsti tokias pačias problemas: nuo ekonomikos ar demografijos – iki populizmo ar „Brexit“.

Gyvame pokalbyje su LSMU gimnazistais ambasadorius atskleidė ir asmeninių sąsajų su Lietuva bei mūsų šalies kultūra. Pirmoji netiesioginė P. Jeantaud pažintis su Lietuva jaunystėje prasidėjo nuo knygos – tai buvo Oskaro Milašiaus kūryba, o trečiojo jo sūnaus vardas yra Kazimieras.

Iš LSMU gimnazijos Prancūzijos ambasadorius išvyko pažadėjęs du gimnazijos bendruomenei svarbius dalykus: jog geriausiai besimokantys gimnazistai bus pakviesti į viešnagę Prancūzijos ambasadoje, o pats P. Jeantaud būtinai dalyvaus ir atidarys kitąmet su Prancūzijos ambasada rengiamą tarptautinį prancūziškų teatrų festivalį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius