Nuo ankstyvo pirmadienio ryto prie gimnazijos įėjimo jau aidėjo: „Labas rytas, prisisek neužmirštuolę!” Tačiau ar visi žino, ką reiškia ta maža mėlyna gėlelė? Neužmirštuolės žiedas - taikus pagarbos ir padėkos ženklas visiems Lietuvos Laisvės gynėjams, padėjusiems galvas už mūsų nepriklausomybę.

Per pirmą pamoką visi gimnazijos mokiniai ir mokytojai turėjo rinktis vidiniame gimnazijos kieme, kuriame jau antrą kartą būtume uždegę laisvės laužus, tačiau lietus sumaišė mūsų planus ir gausiai sugūžėjome  į Iškilmių salę. Visi buvo nuščiuvę – klausė ir bandė suvokti, kaip viskas atrodė tą naktį, ką jautė tie, kurie ėjo ginti mūsų Tėvynės? Ką jautė ėjusiųjų artimieji? Tą naktį daug susirinkusių žmonių buvo sužeista. Net 14 tą naktį išėjusių iš namų į juos daugiau negrįžo... Tačiau jie, tapę grubaus sovietinio brutalumo ir nusikaltimų aukomis, kiekvienais metais Sausio 13-ąją grįžta, kad uždegtų Laisvės ugnį mūsų širdyse. Šios aukos niekada nebus užmirštos.

Buvo skaitomi žuvusiųjų – Laisvės gynėjų – vardai ir pavardės. Kiekvienas vardas – tarsi smūgis, tarsi priminimas, laisvės simbolis. Direktorius Arūnas Bučnys taip pat tarė žodį. Jis džiaugėsi moksleiviais, kurie, jo įsitikinimu, jei tik reikėtų, taip pat eitų ginti Lietuvos. Skambant gimnazijos mokinių choro „Ave musica“, IV g. klasės mokinės Gustės Zakšauskaitės ir šeštokių Gabrielės ir Augustės  atliekamoms dainoms, moksleiviai buvo pakviesti vaišintis arbata ir  pamąstyti apie laisvės kainą.

LSMUG MT