2020 06 perkfekcionizmas Small

Perfekcionizmas – dažnai pasireiškianti gabių vaikų asmenybės savybė. Gabūs vaikai dažnai iš savęs reikalauja labai daug. Jie kelia sau itin didelius tikslus ir jaučia nerimą, nepasitenkinimą, nesaugumą, kai nepavyksta jų pasiekti. Ne visada perfekcionizmas skatina siekti itin aukštų pasiekimų, jis gali turėti ir neigiamų aspektų bei sukelti nesėkmės baimę. Todėl bijodamas suklysti vaikas gali vengti naujų, iššūkius keliančių veiklų, rinktis tik „saugias“ užduotis. Dažnai dideli tėvų lūkesčiai siekti geriausių mokymosi rezultatų gali lemti tai, kad vaikas apskritai nustoja išbandyti naujas veiklas, nes saugiau yra atlikti tai, ką gerai moki. Taigi kaip tėvai gali pagelbėti perfekcionistiškam vaikui ir į ką turėtų atkreipti dėmesį?

Rekomenduojama tėvams atkreipti dėmesį, jeigu vaikas/paauglys:

  • Turi polinkį jausti stiprų nerimo ir pykčio jausmą ar nusivilti suklydus.
  • Nuolat vilkina užduočių atlikimą arba kyla sunkumų užbaigiant jas.
  • Lengvai nusivilia ir lengvai pasiduoda.
  • Jaučia nuolatinę gėdos ir pažeminimo baimę.
  • Pernelyg atsargiai ir kruopščiai atlieka užduotis (pavyzdžiui, praleidžiant 3 val. namų darbams, nors darbai turėtų trukti 20 min.).
  • Bando patobulinti atliktus darbus juos perrašydamas.
  • Dažnai būdingos katastrofiškos reakcijos, kai viskas klostosi ne taip tobulai ar kaip buvo tikimasi.
  • Atsisako išbandyti naujus dalykus, nes bijo suklysti.

Pirmas žingsnis: Mokyti suprasti, kas yra perfekcionizmas.

Pirmiausia pasikalbėkite su savo vaiku apie perfekcionizmą. Padėkite jam/jai suprasti, kad perfekcionizmas skatina mus pernelyg kritiškai vertinti save ir kitus. Aptarkite visus aukščiau išvardintus požymius, padiskutuokite, kurie iš jų jam/jai yra būdingi. Galite paaiškinti, kad kai kurie vaikai turi vidinį balsą, kuris sako, kad visus darbus turi atlikti tobulai („Jeigu neatliksi užduoties tobulai, vadinasi, tu susimovei“ ar „Jeigu nuvyliau kitus, tai esu baisus žmogus“). Šis balsas sukelia mums baimę klysti. Jis taip pat apsunkina naujų užduočių atlikimą, nes bandymai atlikti jas tobulai atima daug laiko. Stengimasis būti tobulam atima iš mūsų galimybę mėgautis kitomis maloniomis veiklomis ir pasiekimais. Paklauskite vaiko, ar jis turi kartais panašių minčių? Paauglius galima paskatinti paieškoti daugiau informacijos apie perfekcionizmą internete.

Antras žingsnis: mąstymo klaidų atpažinimas

Perfekcionistiški vaikai ir paaugliai dažniausiai turi „juodai-baltą“ mąstymą, dar vadinamą „viskas arba nieko“. Atliekamas veiklas jie suprantama kaip teisingas ar neteisingas, geras arba blogas. Svarbu padėti vaikui pamatyti ir kitų spalvų, kad gali būti ir netobulai atliekamos užduotys. Pvz., kad darbas gali turėti trūkumų, bet vis tiek tai puikus darbas. Gauti 8 balus iš kontrolinio darbo yra geras pasiekimas, ypač jei stengeisi jį atlikti taip, kaip mokėjai geriausiai. Skatinkite savo vaiką savikritiškas ar perfekcionistiškas mintis pakeisti pozityvesnėm ir palaikančiom. Nuolat kartokite tai stengdamiesi suformuoti alternatyvų mąstymą jo automatinėms mintims. Palaipsniui savęs nuvertinimas peraugs į palaikančias mintis. Keli pavyzdžiai pozityviam palaikymui:

  • „Niekas nėra tobulas“
  • „Padariau, ką galėjau, geriausiai“
  • „Pasitikiu savo jėgomis, jeigu ir suklysiu, kitą kartą tai padės atlikti tą užduotį geriau“

Kai tik pastebite vaiko „viskas arba nieko“ mąstymo klaidą, klauskite jo/jos, ką galėtų pasakyti sau šioje situacijoje. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar jūs patys nepradedate kritikuoti ir nuvertinti nepasisekus atlikti užduoties.

Trečias žingsnis. Padėkite vaikui pamatyti perspektyvą.

Perfekcionistiški vaikai ir paaugliai linkę katastrofizuoti įvykius. Atlikto darbo klaidos ir trūkumai yra vertinami kaip blogesni, nei iš tikrųjų yra. Dažniausiai vaikai sutelkia dėmesį į galimas neigiamas, o ne teigiamas pasekmes ir dažnai šios numatomos pasekmės yra mažai tikėtinos ir realybėje retai pasitvirtina. Savaime aišku, kad katastrofizavimas padidina nerimo lygį ir apsunkina užduočių atlikimą, todėl svarbu nuraminti vaiką, kad viena klaida neprilygsta nesėkmei, o vienas netobulai atliktas darbas nereiškia, kad jis / ji yra nieko vertas/a. Pasikalbėkite su vaiku apie jam svarbius, žymius asmenis, paieškokite pavyzdžių, kaip jie gyvenime suklydo, tačiau vis tiek atsitiesė ir ėjo toliau (Pvz., krepšinio žaidėjai, žymūs dainininkai ar mėgstamų knygų veikėjai).

Ketvirtas žingstis. Pagirkite!

Svarbu pagirti vaiką už pastangas nepaisant to, ar jūsų vaikui pasisekė ar ne. Užuot pagyrę vaiką už pažymį, geriau sakykite: „Šaunuolis/ė, matau, kad įdėjai daug pastangų“, „suprantu, kad pristatyti darbą prieš klasę reikėjo daug drąsos“, „suprantu, kad rezultatas tavęs netenkina, bet džiaugiuosi, kad stengeisi atlikti užduotį taip, kaip mokėjai geriausiai.“ Taip pat pagirkite vaiko socialinius įgūdžius, kurie nėra tiesiogiai susiję su gautu pažymiu („šaunuolis/ė, nors ir iš pradžių nepavyko atlikti užduoties, tačiau nusiraminai, sugrįžai ir užbaigei darbą iki galo“, „šaunuolis/ė, kad pasveikinai varžybų nugalėtoją“, „džiaugiuosi, kad padėjai kitiems grupės nariams atlikti užduotį, kai tavęs paprašė pagalbos.“).

Penktas žingsnis. Padėkite vaikams įveikti atidėliojimą.

Perfekcionistiški vaikai ir paaugliai dažnai savo baimę suklysti mažina atidėdami veiklas. Padėkite arba skatinkite vaiką pasidaryti savo dienotvarkę. Skatinkite vaiką kalendoriuje užsirašyti konkrečią užduotį ir jos atlikimo laiką. Padėkite savo vaikui suskaidyti dideles užduotis į mažesnes. Paskatinkite jį girdami už mažas pastangas. Taip pat skatinkite nusimatyti, kiek laiko skirs užduotims atlikti. Priminkite, kad tikslas turi būti pabaigti užduotis, o ne atlikti jas tobulai.

Padėkite nustatyti prioritetus. Perfekcionistams gali būti sunku nuspręsti, kiek ir kokiai užduočiai skirti savo laiko ir pastangų. Paraginkite vaiką susidaryti prioritetus nusprendžiant, kurios veiklos reikalauja daugiausiai pastangų, o kurios mažiausiai. Svarbu vaikui akcentuoti, kad nereikia kiekvienai veiklai ar užduočiai atlikti įdėti 100% energijos ir pastangų.

Skatinkite išlaikyti pusiausvyrą. Perfekcionistai yra linkę gyventi siaurą gyvenimą, nes yra sunku būti visur geram 100%. Tikslas turėtų būti neskirti daugiau pastangų, nei būtina atlikti „pakankamai geram“ darbui. Tai leis skirti daugiau laiko tiek draugams, tiek kitoms malonioms veikloms, kurios taip pat yra jam labai svarbios.

Kiti patarimai:

  • Modeliuokite ir skatinkite vaiką išdrįsti pasakyti „aš nežinau“. Nuraminkite, kad normalu yra visko nežinoti, ir skatinkite klausti kitų žmonių nuomonės.
  • Dalinkitės su vaiku savo klaidomis ir sprendimo būdais. Galite pasakyti ką nors panašaus: „Oi, apsirikau, ką dabar padarysi.“ Taip pat leisti sau pasijuokti iš savo klaidų prie vaiko. Humoras dažniausiai padeda.
  • Nustatykite realius lūkesčius savo vaikui. Jeigu atpažįstate perfekcionistiškų bruožų, mažinkite akademinį spaudimą, pavyzdžiui, papildomų modulių pasirinkimus ar kitas popamokines veiklas.
  • Padėkite vaikui išlieti susikaupusią energiją įsitraukiant į kitas veiklas (pvz., užsiimant savanoriška veikla). Apsilankykite gyvūnų prieglaudoje, skatinkite padėti mokytis jaunesniems mokiniams arba klasės draugams, kuriems reikalinga pagalba, - taip vaikas nukreips dėmesį nuo savęs į kitus.

Šaltiniai:

1. When Perfect Isn't Good Enough: Strategies for Coping with Perfectionism by Martin M. Antony & Richard P. Swinson (New Harbinger Publications)
2. Perfectionism: What's Bad about Being Too Good? by Miriam Adderholdt-Elliott, Miriam Elliott, & Jan Goldberg (Monarch Books)
3. http://www.sppc.lt/wp-content/uploads/2019/04/05_Gab%C5%ABs-ir-talentingi-vaikai_Mokytojams_net.pdf


Psichologė Juneta Zelmikienė