Gerda save puikiai apibūdina motyvaciniame laiške:

„Aš, Gerda Dužinaitė, jau septynerius metus esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleivė ir kandidatuoju į gimnazijos prezidentės poziciją. Šiose pareigose puikiai įsivaizduoju save:

esu darbšti, komunikabili. Dvejus metus buvau klasės seniūne, aktyviai dalyvavau jaunųjų bendrovių mugėse. Nebijau išsakyti savo nuomonę, palaikyti šiltus santykius su pašnekovu;

moku planuoti savo laiką bei organizuotai paskirstyti darbus. Per trejus metus LSMU gimnazijos mokinių taryboje organizavau daug mokyklos renginių („Naktis mokykloje 2018/2019“, „Penktokų krikštynos 2018/2019/2020“, „Devintokų krikštynos 2019“, mokyklos stovykla „Kitu kampu“ 2019, festivalis „Festival des Festivals“ 2019). Darbas komandoje bei renginių organizavimas pareikalavo daug laiko bei sugebėjimų;

sudėtingose situacijose moku blaiviai mąstyti ir priimti reikalingus sprendimus. Jaunosios bendrovės kūrimas bendradarbiaujant su kitomis mokyklomis padėjo man išmokti sėkmingai valdyti ir dalykiškai spręsti konfliktines, stresines situacijas ir nenuleisti rankų iškilus problemoms;

komandoje, kurioje dirbu, mėgstu bei moku užimti lyderės poziciją, motyvuoti kitus narius. Mėgstu rodyti iniciatyvą ir dėmesingumą komandos narių atžvilgiu. Tai įrodo mano sukaupta patirtis klasės seniūnės bei jaunosios bendrovės „(Ne)žinau“ prezidentės pareigose;

nebijau susidurti su iššūkiais. Šalį paveikęs koronavirusas bei karantinas sukėlė daug sunkumų ir mūsų jaunajai bendrovei „(Ne)žinau“. Beveik sustojus valstybės ekonomikai, mūsų produkto gamyba sulėtėjo, negalėjome vykti į muges ir pristatyti savo žaidimo mokykloms, mokytojams bei kitiems potencialiems pirkėjams. Džiugu, jog bendradarbiaudami išsprendėme visas kilusias problemas ir net šalyje paskelbus ekstremalią situaciją radome naujų akcininkų, kurie finansiškai prisidėjo prie mūsų produkto kūrimo, ir net pardavėme keletą savo žaidimo egzempliorių;

esu empatiška - moku įsigilinti į kito žmogaus būseną, suprasti jo mintis, jausmus, siekius. Dėl šių savybių gebu surasti bendrą kalbą su sutiktu žmogumi, motyvuoti bei „uždegti“ savo komandos narius ir priimti teisingus sprendimus.

Mokinių taryba man yra daugiau nei paprasta popamokinė veikla. Kiekvienas suorganizuotas ar vestas renginys, kiekvienas prakaito lašas, juoko akimirkos bei nesėkmės, su kuriomis man teko susidurti per šiuos keletą metų, leido atrasti dalelę savo pašaukimo, t.y. surasti sritį, kurioje jaučiuosi savimi ir esu laiminga. Mokinių tarybos prezidento postą norėjau užimti jau nuo pirmųjų mūsų organizuotų susirinkimų, todėl tai nėra spontaniškas sprendimas, kurio vėliau gailėsiuosi... Tai yra tikslas, kurį pagaliau galiu įgyvendinti“.