Šiandien, Sausio 13-ąją, į gimnaziją rinkomės susikaupę. Kiekvieną pasitiko gimnazistės, dovanodamos po neužmirštuolės žiedą – prisijungėme prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“, kuri nuvilnijo per visą Lietuvą. Neužmirštuolė – tai žuvusiųjų atminimo simbolis. Aštuntą valandą klasių languose sužibo žvakių liepsnelės. Taip mes pagerbėme tuos, kuriems laisvė buvo brangesnė už gyvybę. Per gimnazijos radiofoną Justo ir Ievos (3g) žodžiais prasidėjo pirmoji pamoka. Jie trumpai priminė tos kruvinos nakties įvykius: „Nors praėjo 25-eri metai, bet ir šiandien mes turime būti budrūs, vieningi, nes laisvė brangiausia, ką turime“. Tėvai, mokytojai yra tie, kurie turi kalbėti mums apie šią dieną, turi padėti suprasti, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už savo valstybę, jos ateitį. Pirmoji pamoka ir buvo skirta visiems prisiminti, kad Sausio 13-osios aukos, motinų ašaros nebuvo beprasmės, jų mirtis – tai įpareigojimas kiekvienam iš mūsų ginti ir saugoti savo Tėvynę. (Ieva,3g)

Po pamokų LSMU gimnazijos 7-8, I-IV klasių mokiniai rinkosi į „Romuvos“ kino teatrą, kur žiūrėjo dokumentinį filmą „Aš už tave pakalbėsiu“ apie paskutinius KGB dešimtmečius Lietuvoje. Italo Maximilien Dojoie ir lietuvės Virginijos Vareikytės kūrinyje pristatomos 7 istorijos žmonių, nukentėjusių nuo KGB ar dirbusių šioje organizacijoje. Žmonės, augę, gyvenę sovietmečiu, pasirinko skirtingą gyvenimo kelią, apie kurį pasakoja, vertina savo veiksmus. Kunigas Julius Sasnauskas prisimena, kaip jis, vos dvidešimties sulaukęs jaunuolis, buvo suimtas KGB tarnybų ir nelaisvėje praleido 7 metus. Kitas filmo herojus, pogrindinės spaudos rašytojas, dabar VU dėstytojas, susitinka ir bendrauja su buvusiu savo tardytoju, KGB majoru. Be pykčio ir pagiežos vyksta pokalbis tarp dviejų skirtingose barikadų pusėse buvusių žmonių, kuriems žodis „Tėvynė“ skambėjo skirtingai. „Aš už tave pakalbėsiu“,– sako disidento A.Statkevičiaus žmona. Ligoto, sunkiai menančio praeities įvykius vyro žmona pasakoja apie ilgus kančios metus, kai vyras buvo ištremtas, kai prievarta buvo gydomas Taškento psichiatrinėje ligoninėje. Moteris kalba apie skausmą, meilę ir pareigą, kuri padėjo nepalūžti, išlikti. „Laisvė turi savo kainą“,– sako Julius Sasnauskas. Laisvė – tai pareiga sau, savo tautai – tarsi sako filmo herojai, tarnavę Tėvynei, nukentėję nuo KGB. Jų žodžiams pritaria ir filmo kūrėjai, su kuriais mokiniai susitiko po filmo peržiūros. Jie papasakojo, koks nelengvas buvo filmavimo procesas, kalbėjo apie žmones, kurie sunkiai sutiko filmuotis, kuriuos ir dabar kamuoja baimė, praeities šmėklos ar tik jiems žinomi įsipareigojimai... „Aš už tave pakalbėsiu“ – tai dar viena istorijos, tolerancijos, pilietiškumo, kovos pamoka jauniems žmonėms. (D.Krivickaitė, mokytoja)